Žymos

, , , ,

Gintaro Varno režisuotas spektaklis „Natanas išmintingasis“ yra paskutinis mano matytas spektaklis šį sezoną prieš didžiąsias vasaros atostogas, kuomet visi teatrai užveria duris ir vėl jas atvers tik rudenį.  Ir šis spektaklis man – kaip vyšnia ant torto! Nemeluoju ir neperdedu, tai – geriausias šį teatro sezoną mano matytas spektaklis. Taip, tai yra teatras, kokį jį labiausiai myliu. Gintaras Varnas – neapsakomai talentingas režisierius, kurį, beje, įsimylėjau kadaise žiūrėdama jo „Hedą Gabler“. Apgailestauju, kad režisieriaus darbus vis rečiau galima pamatyti Vilniuje. Na, taip, Kaunas – tai ne Sidnėjus, bet kaip rodo asmeninė patirtis, išsiruošti iš Vilniaus į Kauną žiūrėti spektaklių nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti teoriškai. Laimė, kad šįkart išsiruošiau.

G. Lessing pjesė nukelia mus į XII amžiaus Jeruzalę. Veiksmo centre – žydas Natanas (aktorius Vytautas Anužis už šį vaidmenį 2017 metais gavo Auksinį scenos kryžių), krikščionis tamplierius (Arnas Ašmonas) ir musulmonas Sultonas Saladinas (Dainius Svobonas). Likimas pina, perpina šių trijų žmonių likimus. Trys didžiosios religijos ir trijų šeimų asmeninės gyvenimo dramos. Ir daugiau kaip trys valandos veiksmo, per kurias, rodos, nė nekvėpavau. Kad ir kaip banaliai skambėtų, laikas prabėgo akimirksniu. Ir tai nėra tik kažkoks sparnuotas posakis. Tai tas variantas, kai ateini, atsisėdi ir nesupranti, kodėl jau reikia keltis ir išeiti. Norėjau dar ir dar. ..

Jeigu būčiau turėjusi užrašinę, spektaklio metu būčiau galėjusi ją primarginti daugybe išmintingų minčių. Nieko keisto, juk spektaklis ir vadinasi „Natanas išmintingasis“. Būtent į seno žydo lūpas buvo sudėta daug gyvenimiškos išminties. Štai, kad ir ši, kuri įrašyta spektaklio anonse: „Visų pirma žmogus, o tik paskui – krikščionis, musulmonas arba žydas“. Būtent apie tai ir yra šis spektaklis. Spektaklyje nuskamba klausimas, kuri gi iš religijų yra „toji tikroji ir vienintelė“. Natano atsakymas buvo superinis!

Atvirai pasakius, iš spektaklio aprašymo internete (pristatomas kaip „spektaklis-utopija“, o dar tie Kryžiaus žygiai ir senieji laikai) buvau susidariusi nuomonę, kad jis bus labai filosofiškas ir sudėtingas. Na, toks, kur ateini, pažiūri ir išeini nieko nesupratęs. Nieko panašaus! Šis spektaklis toks daugiasluoksnis, kad jame kažką sau ras kiekvienas atėjęs žiūrovas – ir įsimylėjęs paauglys, ir religijotyrininkas, ir cinamoninių bandelių kepyklos konditerė, ir fizikos mokytoja, ir nepraktikuojantis katalikas. Visi.

Didžiulių aplodismentų nusipelno ne tik šį vakarą vaidinę aktoriai, bet ir scenografas Gintaras Makarevičius (milžiniškos knygos simbolis scenoje kažkas tooookio!!!), kompozitorius Vidmantas Bartulis, kostiumų dalinininkas Juozas Statkevičius, videomenininkas Rimas Sakalauskas ir lėlių dailinininkė Julija Skuratova.

Atskirų liaupsių vertas pats Nacionalinis Kauno dramos teatras. Tuo metu, kai lauke termometrai rodė +30, salėje buvo maloniai vėsu. Minkštutėlės ir patogios kėdės išdėliotos taip, kad matomumas puikus iš bet kurios salės vietos. Ir titrai! Viršuje švieslentėje buvo titrai kurtiesiems. Nieko panašaus nesu mačiusi Vilniuje. Žodžiu, išėjau tokia apžavėta, kad jei kartais kažkada tektų emigruoti iš Vilniaus, rinkčiausi Kauną. Vien dėl teatro ir tokių spektaklių, kaip „Natanas išmintingasis“.

***

Režisierius Gintaras Varnas

Premjera 2017 m. gruodžio 8 d.

Daugiau info: www.dramosteatras.lt